Popieriaus galia, tikslai, savitaiga

Pries daugiau nei metus and sienos pakabinau popieriaus lapa, kuriame uzrasiau, ka noriu igyvendint per artimiausius du metus ir surasiau konkrecias datas, kada tai turi ivykt. Jokiu smulkiu detaliu daugiau nerasiau ir kaip ir konkreciu veiksmu nesiimiau, isvis nekreipiau demesio i ta lapa ant sienos. Pries keleta dienu dirstelejau i ta uzrasa, ir pasirodo, kad viskas mano gyvenime vystosi butent taip, kaip uzrasyta ant to lapo. Zinoma, tai gali but labai didelis sutapimas. Arba ne.

Pastaruoju metu susiklosciau aplinkybes taip, kad jau keleta menesiu nesportavau. Visai. Skaiciau knyga apie konkreciu tikslu susidaryma ir viena vakara ant lapuko susirasiau apie 5 dalykus, kuriuos noreciau igyvendint, arba patirt/isgyvent (netolimoj) ateity, ir vienas is ju buvo susiijes su sportu. Kita ryta atsikeles, nors ir ne per geriausiai miegojes, ziauriai uzsimaniau daryt atsispaudimus. Siaip :D Padariau gal 50, gerai jutaus, nes senokai besikrutinau taip. Tuomet ir pamasciau, kad tas saraso susidarymas vel gi arba atsitiktinumas, arba netiesiogine itaka.

Siaip daznai megstu rasyt kazka ant popieriaus - ziauriai geras isradims. Jei reikia darbe ka paaiskint, daznai rasau; jei ka nors pasakoju ir uzmatau lipniu lapuku, tai pagriebiu ir kazka paisau ant ju. Smagu. Perskaites knyga ’59 sekundes- Richard Wiseman‘ itin susimasciau, kad retai susidarau tikslus ir ju igyvendinimo plana, todel tenka atsidurt situacijose, kuriose mieliau nebuciau atsidures. Ko gero, nemazai zmoniu jauciasi panasiai, kai tenka pabut aplinkybiu auka uzuot ju kureju - ar socialinese situacijose, darbe, namie. Paprasciausias pavyzdys – nori gamint pagal recepta, bet persigalvoji ir nusprendi, kad jau esi patyres kulinaras, todel meginsi but kurybingu ir susigalvosi ingridientu/prieskoniu kombinacija pats. Paskui dziaugies, kad gaminais vienas ir niekam kitam neteko paragaut tavo super nevykusio patiekalo.

Asmeniskai manau, kad susidarant reikiamu atlikt dalyku sarasa, ar ka noretum isgyvent, labai padeda tu dalyku realizavime. Man gerai veikia tokia technika: lapa padalinu i tris dalis, vienoj susirasau ka reikia nuveikt einancia diena ar savaite, kitoj susirasau ka reikia pasidaryt sekancia savaite, o paskutinej daly susirasau tai, ka as noriu nuveikt ar patirt/igyvendint. Dalykai, kuriuos reikia padaryt gali but bet kas nuo namu apsitvarkymo (kuo konkreciau, tuo geriau: isnest siuksles, nuvalyt stala, palaistyt geles) iki nueit i parduotuve, sutvakryt kokius dokus, atnaujint CV, nueit i banka ir tt. O dalykai, kuriuos nori igyvendint, gali but bet kas, ka noretumet pasiekt – pradet savanoriaut, sveikai valgyt, vel pradet rasyt ‘bloga‘ ir tt.

Man tokia technika panasi i loterija – jei pasiseke pirma ir antra kartus, didelis sansas, kad losi toliau. Ir siaip tai labai zmogiska – susitvarkei visus reikalus tai dienai, pasidarei didziaja dali savaites reikalu, ir tada dirsteli i saraso gala ir tiketina, kad apimtas produktyvumo jausmo skirsi laiko savo noru igyvendinimui. Toj pacioj knygoj (arba kazkokiam kitam saltiny, tiksliai nepamenu) dar rasoma, kad atsigulus verta perzvelgt dienos darbus, ka nuveikei. jei apturejai produktyvia diena itin smagu eit miegot zinant, kad kazka nuveikei, o jei atvirksciai – tai apima kone apmaudas, kad buvai gezas, malei sh ir nieko neveikei. Panasiai ir ryte – atsikelus, medituojant, pusryciaujant, ar besivalant dantis reiktu isnaudot ta laika apgalvojant tos dienos ivykius.

Straipsnelio pabaigai tiesiog noriu asmeniskai parekomenduot paeksperimentuot uzsirasant norus ant popieriaus. Gali but, kad ju realizacija yra visiskas sutapimas, o gali but, kad tai yra vienas is budu, padedanciu nesamoningai igyvendint norus. Paskutinis pavyzdys siam irasui: Kasdien naudoju uzrasu knygute/kalendoriu ir rasau pagrindinius ivykius, renginius, zmoniu konkaktus ir tt. Jau kuri laika noriu uzsiimt pasninku tiesiog vandeniu (water fasting) ir daznai atsiduriu tokiose aplinkybese, kur pasiduodu aplinkai (Velyku savaitgalis, draugai, gimines, MAISTAS). 

Uzrasu knygutej susirasiau dienas, kuriom noreciau uzsiimt tuo apsivalymu. Dabar kas kart atsivertes tuos uzrasus, pamatau, kad tom dienom as nevalgysiu, o uzsiimsiu tuo, kas uzrasyta ir nesvarbu, kokios bus aplinkybes, ar draugai siulys i kavine, ar kolegos siulys eit pietu, ar bus nemokama vakariene restorane - as vis tiek tuo uzsiimsiu. Sita elgsena turetu suprast sportininkai, kai reikia laikytis griezto rezimo ir stebet maisto vartojima ir siaip valingi zmones J Taigi, tokia technika veikia kaip pagalbininkas norint sau kazka isiteikt. Geros dienos!

Nei saldainiuko, nei vyniuko

Viena savaitgali su draugais chilindami prie skanestu stalo su gerimukais rankose nusprendem susilazint, kas savaite nevartos alkoholio ir saldumynu. Skamba gan drastiskai, bet nera taip, kad mes priklausomi kokie, tiesiog nusprendem, kad per daznai suvalgai kokia bandele prie kavos, ar vyno prie skanaus maisto, ar alaus isejus i miesta. Ka daznai kartoji, tampa iprociais.

Kame esme: sumazint organizmo apkrova nereikalingom maisto medziagom ir jas pakeist vertingesne alternatyva.

Pastebejimai: Nuo mazens valgau daug saldumynu – iprotis, ko gero. Pirmoji puse savaites slinko ganetinai lengvai, bet po poros dienu pasiilgau kazko saldaus prie beskonio jogurto ir ypac po pietu ar vakarienes. Ta savaite buvau apsistojes kazkokiam viesbuty, ir pusryciai buvo nemokamai [all you can eat], tai tos bandeles normaliai akis draske. 

Ta savaite valgiau ypac daug vaisiu ir uogu, riesutu. O vakarais net nesinorejo su kolegom bendraut, nes ‘social drinks‘, kartais reiskia, kad tie gerimai yra vienintelis dalykas, leidziantis zmonem bendraut, o jei juos atimtum, nebebutu apie ka kalbet. Galiu kirst, kad kai kurie sita skaitantys yra sulauke pasiulymu ‘gal alaus?‘, o paskui kai nebeini gert alaus, su tuo zmogum kaip ir nutruksta rysys.

Isvados: Po tos savaites pasijutau kaip suo paleistas nuo grandines (sokolado atzvilgiu), bet nesinorejo is karto kimst jokio slamsto, o pagalvot, ko is tikruju noriu. Kadangi jutaus lengvas ir neapkrautas, pastebejau, kad alkoholis pagrinde yra socialinio bendravimo dalis, kas, ko gero, ir taip aisku. Fiziologiskai tu dalyku visai nereikejo, tiesiog yra per daug pagundu aplinkui, ‘social drinks‘, akcijos sokoladui ir tt- tiesiog reikia pasakyt ‘aciu, ne‘. Siaip smagi savaitele :). 

Intermittent fasting

Megstu isbandyt ivairius dalykus gyvenime, o kadangi pastaruoju metu neradau laiko sportui, todel pameginau uzsiimt 'kuno neapkrovimu' - netradiciniu pasninku. Pasirinkau sita ko gero todel, kad rekomendavo viena kolege is Indijos ir jos seimoj tai itin naturalu, ir dar youtubej yra nemazai video apie tai. Jo metu 24 valandu diena paskirstome i 16 ir 8 valandas, 16 valandu reikia nieko nevalgyt, isskyrus vandeni, arbata, ar tai, kas neturi energines vertes. Likusias astuonias valandas galima valgyt.

Kame esme: sitas pasninkas turetu padet prisdabdyt kaloriju suvartojima ir duot laiko organizmui pilnai suvirskint tai, kas duodama.

Pastebejimai: Per visa savaite tikrai jutausi gerai, rytais valgyt dazniausiai nenoriu, todel keleta extra valandu pakentet nebuvo sudetinga, nors apie 11 ryto jau mintys nuklysdavo apie tai, ka valgysiu. Kadangi skrandis siek tiek susitraukes, nebuvo didelio noro prisikimst bet ko ir bet kiek, o norejosi megautis pirmuoju maistu. Paskui nesinoredavo valgyt beveik iki pat vakaro apie 6-7. Vienintelis minusas ko gero buvo psichologinis: "iki pat rytojaus 12 dienos negausiu valgyt", todel tai priversdavo siek tiek persistengt apie 8 vakare suvalgant daugiau, nei dera. Jei ne tokie persivalgymai, dienos suvartojamu kaloriju kiekis ko gero butu sumazejes 1000-iu kaloriju per diena.

Isvados: Po savaites pasninko (arba labai keistos dietos) jauciuos daug lengvesnis, zvalus ir imlus dienos darbams, jegu netruksta. Aisku, jei sportuojat, situo neverta uzsiiminet, nes gali susidaryt per didelis imbalansas energijos atzvilgiu. Situ dalyku ko gero rekomenduociau uzsiiminet ne sporto dienom. Siaip smagus mini-issukis.