Noriu šventę švęst.

Kiek galim dirbt? Kiek to streso organizmas gali pakelt? Kiek galima tik kartą per savaite ilsėtis? Nuo kada tokios taisyklės išrastos ir išvis kas tokį trumpą savaitgalį sugalvojo?

Anksčiau bent sekmadienis šventas buvo, o dabar tvarkos jau seniai nematyti, žodžio "šventė" kilmė seniai pamiršta ir kas kaip moka, tas taip šoka (kada laisvadienis, kada koks renginys ar kada algą gauni). O ką žmonės sekmadienį veikia? Eina bažnyčion, valgyt gamina su šeima, draugais, didelių darbų nedirba.

Kadangi ne tik lietuviai, bet ir užsienio lietuviai nebeturį jokių tautinių interesų, suruošėm tokį gaivalą:
Sekmadieniais pas ką nors renkamės pasigamint kokio valgio ar gėrimų(nebūtinai tautinių, bet šią savaitę - cepelinai), be daug alkoholio - tik šiaip lengvai alučio ar lietuviškų gėrimukų pakaštavot, kas ką turi atsivežę. (aišku rengiam dėl to, kad man sekmadienį laisva...)

Aptarinėjom klausimą Vasario 16-osios orgainizavimo, pagrindiniai klausimai - kurią dieną darom, kad prigėrę žmonės galėtų miegot sekančią, kur darom, kad pigūs gėrimai būtų (visi žino lietuvius ir nuosavų gėrimų įsinešimą..), ir kokį užsiėmimą sumastyt, kad girtiem įdomu būtų. Jė jė jė, tai gera šventė, įdomi - gert, gert - smigt, mmm.

Apie Kūčias ar Kalėdas tai net kalbos nėra... Lietuvoj, Latvijoj, Anglijoj ar Amerikoj - milijonas patiekalų ir daug gert. Tradicijos, kiek pamenu, šiek tiek kitokios - pasninkas, jokių šventimų, jokio alkoholio, ramybės metas. Pasninko esmė ir yra pabūti su savim, susikoncentruoti ties kitais dalykais, pamastyti. Netgi islamo Koranas per pasninką (ramadaną) jiems neleidžia valgyti tam tikro maisto, keiktis, net galvoti apie moteris ar blogus dalykus. (!) Man toptelėjo tokia mintis, kad aš su savo drauge buvom vieni iš retųjų lietuvių, kurie šventė Kūčias ir Kalėdas, kokios jos ir turi būti - 12 patiekalų, "plotkelės", žvakės, eglutė, duonos gira, jokio alkoholio, kisielius, aguonpienis, pačių kepti kūčiukai ir šiaip viskas pačių gamybos. Sėdim dviese šiltai prie stalo, šnekučiuojamės ir taip dažnai pagalvojam - kokie lietuviai apatiški savo tradicijoms, kurios, beje, yra kone pačios logiškiausios pasaulyje... (pagonys, gyvenę išvien su gamta žinojo begalę subtilybių ir papročių, atnešiančių gerą sveikatą, sėkmę ir laimę).