Apie kelią

Manau, kad nemažai ką klumpa tokios mintys. Būna, kad eini sau per gyvenimą laimingas, atrodo džiaugies viskuo - ir savim, ir kitais. Nieko bloga neįtarinėji, dirbi, mokais, valgai, miegi, žaidi. Turėtų eit atvirkštine tvarka tas sąrašas šiaip, bet ne tame dabar esmė.

Eini, o paskui žiū, kad nebesupranti, kur esi. Klausi savęs - kur aš einu, kas čia aplinkui, kaip čia atsidūriau? Viskas lyg ir sava, matyta, regėta, bet kartu ir svetima. Kaip kad būna susitinki su kažkuo naujoj erdvėj, naujam mieste. Jis tau sako aš tave pasitiksiu, nuvesiu iki tokios kavinės, ar savo namų. Susitinkat, nueinat iki minėtos vietos besišnekučiuodami, prisėdat, atsigeriat kavos. Tas asmuo sulaukia skambučio ir turi kažkur eiti ir jūs turit grįžt iš kur atėję. Ir tada suvoki, kad visiškai nesupranti kur esąs. Rodos kartu atėjot, bet iš tikrųjų vienas iš judviejų teėjo, o kitas ėjo šalia, todėl nesigaudo kur esąs.

Taigi esi kažkur. Turi žmonių su kuriais smagu bendraut, nors ir nelaikai jų geriausiais draugais. "Kam jų reikia?" - kyla klausimas. Vienas gimei gi.. Gal ir pasvajoji apie gerą kompaniją iš "Draugų", bet mėgini įsirodyt, kad tai tik serialas, suvaidinta, arba vilies, kad kažkada tokių turėsi.

Turi darbą, mokais, ar dar ką veiki, kuo gan mėgaujies. Retsykiais iš tos savos-svetimos aplinkos nugrimzti, pasitrauki į šoną ir pamatai viską iš "savo" tikrosios perspektyvos. Pirma mintis: "Ou šit, ką daryt? Būt čia? Ta prasme, būt? Kiti pripratę prie manęs, jau viskas nusistovėję, aš ko gero toks esu." Bandai išsiaiškint, koks esi čia ir dabar, nors gyveni neįgyvendintam pasauly ten kažkur.

Kalbama apie bejėgiškumą pasijudint iš dabartinės pozicijos, vidinį susivaržymą, gyvenimą kitų nurodymais.
Pavyzdėlis iš < http://www.unfetteredmind.org/articles/helplessness.php >

- Bet ką pagalvos mano šeima? Draugai? Jie nesupras..
- Taip, būna padarinių. Tu turi apsispręsti. Ar nori tęsti gyvenimą nustatytą kitų ar nori elgtis taip, kas tau atrodo teisinga?

Nesiimdamas jokių sprendimų ir vilkindamas savo veiksmus gali prarasti nemažai laiko. Jei pažvelgtum į šį planą, jis gan aiškiai iliustruoja pieštinį asmenį vardu "Darėns", kuris neteisingai pasielgė. Jis mano esąs laimingo gyvenimo savininkas (taške B), bet po metų suvokia, kad yra ne ten, kur nori būt esąs (taške B1). Jis tai suvokė jau prieš metus (taške A), bet vis vylėsi ir įrodinėjo, kad viskas pasikeis į gerą, šviesi ateitis, aš pozityvus, viskuo džiaugiuos ir tt. Jis gali pradėti elgtis taip, kaip elgiasi savo svajonėse - gyventi jomis, arba tiesiog "būti" ir svajoti toliau. Pirmuoju atveju jis dar turi šansų pasiekti savo tikslą, ir tai gali užtrukti šiek tiek ilgiau. Antruoju atveju jis gali nutolti nuo visko, kuo tikėjo ir gyventi kažkieno kito suformuotą, "sukramtytą ir paduotą" gyvenimą (taškas C).

 

Kai pabundi, turi du pasirinkimus - miegoti ir toliau svajoti, arba keltis ir vytis tas svajones.