Noriu šventę švęst.

Kiek galim dirbt? Kiek to streso organizmas gali pakelt? Kiek galima tik kartą per savaite ilsėtis? Nuo kada tokios taisyklės išrastos ir išvis kas tokį trumpą savaitgalį sugalvojo?

Anksčiau bent sekmadienis šventas buvo, o dabar tvarkos jau seniai nematyti, žodžio "šventė" kilmė seniai pamiršta ir kas kaip moka, tas taip šoka (kada laisvadienis, kada koks renginys ar kada algą gauni). O ką žmonės sekmadienį veikia? Eina bažnyčion, valgyt gamina su šeima, draugais, didelių darbų nedirba.

Kadangi ne tik lietuviai, bet ir užsienio lietuviai nebeturį jokių tautinių interesų, suruošėm tokį gaivalą:
Sekmadieniais pas ką nors renkamės pasigamint kokio valgio ar gėrimų(nebūtinai tautinių, bet šią savaitę - cepelinai), be daug alkoholio - tik šiaip lengvai alučio ar lietuviškų gėrimukų pakaštavot, kas ką turi atsivežę. (aišku rengiam dėl to, kad man sekmadienį laisva...)

Aptarinėjom klausimą Vasario 16-osios orgainizavimo, pagrindiniai klausimai - kurią dieną darom, kad prigėrę žmonės galėtų miegot sekančią, kur darom, kad pigūs gėrimai būtų (visi žino lietuvius ir nuosavų gėrimų įsinešimą..), ir kokį užsiėmimą sumastyt, kad girtiem įdomu būtų. Jė jė jė, tai gera šventė, įdomi - gert, gert - smigt, mmm.

Apie Kūčias ar Kalėdas tai net kalbos nėra... Lietuvoj, Latvijoj, Anglijoj ar Amerikoj - milijonas patiekalų ir daug gert. Tradicijos, kiek pamenu, šiek tiek kitokios - pasninkas, jokių šventimų, jokio alkoholio, ramybės metas. Pasninko esmė ir yra pabūti su savim, susikoncentruoti ties kitais dalykais, pamastyti. Netgi islamo Koranas per pasninką (ramadaną) jiems neleidžia valgyti tam tikro maisto, keiktis, net galvoti apie moteris ar blogus dalykus. (!) Man toptelėjo tokia mintis, kad aš su savo drauge buvom vieni iš retųjų lietuvių, kurie šventė Kūčias ir Kalėdas, kokios jos ir turi būti - 12 patiekalų, "plotkelės", žvakės, eglutė, duonos gira, jokio alkoholio, kisielius, aguonpienis, pačių kepti kūčiukai ir šiaip viskas pačių gamybos. Sėdim dviese šiltai prie stalo, šnekučiuojamės ir taip dažnai pagalvojam - kokie lietuviai apatiški savo tradicijoms, kurios, beje, yra kone pačios logiškiausios pasaulyje... (pagonys, gyvenę išvien su gamta žinojo begalę subtilybių ir papročių, atnešiančių gerą sveikatą, sėkmę ir laimę).

Atsilikėlių pasninkas.

Iš visų pažįstamų Anglijoje, težinau vieną žmogų, kuris nuoširdžiai pasninkavo iki pat Kalėdų. Jokios mėsos, alkoholio, linksmybių. Trečiakursis. Aš mėginu kažką naujo, bet praktikuojamą jau tūkstančius metų

Nemažai miegojau, bet vis tiek neramina tas jausmas. Vartausi lovoje, mintys sukasi vien apie tai.. Internete vis skaitau, vis žiūrinėju nuotraukas - maistas.. Kada valgysiu?! Jau beveik 24 valandas nieko nevalgiau. Va tau ir pasninkas. Savaitė mintant riešutais, vaisiais ir sriuba.

Ne, čia ne studentiškas gyvenimas, bet labiau asmeniniai užmojai ir įsitikinimai. Keletas dienų vien vandeniu, o tada dar savaitė vaisių, daržovių ir sriubos. Mat, pasak be galo, be krašto straipsnių, 'vandens pasninkas' išvalo organizmą nuo blogio. Šiuo atveju blogis - toksinai užsilikę virškinamajame trakte nuo įvairių mėsų, sunkaus maisto ir blogų mitybos įpročių. Nepatartina užsiiminėti sveikiems, liekniems žmonėms, nes negaudamas maisto organizmas ima atsargas iš angliavandenių, esančių kraujyje, paskui naudoja riebalus, o galų gale - raumenų masę. Fui. Taigi iki mano raumenų tikrai niekas greitai neatsikas.

Iš savo perspektyvos - dar diena vandeniu ir eisiu į makonaldą. Kaip suprantat, nesu sveikiausia esybė Žemėje.