Ko gero daugumai pazistamas jausmas, kai buni namie ir nenori nieko veikt: nei but feisbuke, nei ziuret ka nors, nei valgyt, o apie produktyvia veikla net kalbos nera. Todel griebiesi telefono ir rasai kazkam pasiulyt susitikt ka nors paveikt.
Is kur tas demesio trukumas ir vidine tustuma? Gyvenu su drauge jau keleta metu ir buna dienu, kai vienas is mudvieju juodai tingim ir lendam prie kito tarsi noredami itraukt ji i ta tinginiavimo liuna. Po keleto tokiu atveju paaiskejo, kad taip abu elgiames kai turim daug neatliktu darbu ir neigivendintu tikslu ir ne trupinelio valios. Taip tarsi pasitenkinam surije kito zmogaus laika ir nusmukdom juos i savo tinginio lygmeni.
Bet cia nieko tokio, jei siek tiek patinginiauji? Gi ne gyvenima atiduodi?
Tik atvykes i Anglija turejau vieninteli tiksla - pabaigt mokslus. 3 metai, no problem. Kadangi nieko toliau neplanavau, tie mokslai uztruko labai ilgai ir net nesuvokiau, kad jau praejo 6 metai. Dabar turiu planu, laikas tapo daug brangesnis ir dziugu isgyventi tai, ka susvajoju, suplanuoju ir igvyvendinu.
Mes skiriam per daug energijos darant tai, ko nenorim, todel nebelieka jegu igyvendint grazioms ateities vizijoms!
Samoningai pradejau keist savo gyvenima, kai pradejau sau uzdavinet siuos klausimus:
1) Ka as veikiu visa diena? Savaiteje 168 valandos: atemus miego laika idomu suzinot, kaip praleidziam likusias ¬100 h?
Ant lapo nusipiesiau du laikrodukus: viena nuo 6 ryto iki 6 vakaro, o kita nuo 6 vakaro iki 6 ryto. Paskaiciavau kiek laiko miegu, kada keliuos, ka veikiu pries darba, per pietu pertrauka ir tt.
Kadangi nemegdavau savo darbovietes, atrodydavo, kad visa diena prakirmydavau ofise, o po darbo jau telikdavo kapeikos to laiko. Nuo tada pradejau keltis vis anksciau ir nuveikdavau kazka produktyvaus pries darba, todel dienos nebeatrodydavo praleistos veltui. Dabar turiu megiama darba, bet vis tiek atsikeliu anksti, todel galiu atlikti dvigubai daugiau gero.
2) Kokia man is to nauda?
Ka man gero atnes tas maisto gabalas, kuri dedu i burna? Zinoma, kartais pasilepinti yra gerai, bet reiktu atidziai pagalvot is kur tas maistas ateina ir ka jis duoda.
Kokia nauda as gaunu is bendravimo su tuo zmogum/zmonemis? Ka gauna jie? Ka man duoda sie uzsiemimai? Pakeitus poziuri i savo veikla, pasikeite ir mane supantys zmones. Tikiuos, kad ir jum su manim smagu!
3) Ka as trokstu nuveikti, kad senatveje nesigaileciau?
Neaiskioje spaudoje skelbiami neaiskus tyrimai, kad labiau gailimes to, ko nepadarem, negu to, ka padarem.
Nepamirskim, kad rasau subjektyviai, o jus skaitot taip paciai, todel kritika priimama siltai, jei taip pat isreiskiama :) Mane auksciau pateikti klausimai privercia pamastyt kitu kampu, o kai taip nutinka, vyksta daugiau pokyciu. Todel linkiu kritinio mastymo ir pozityviu permainu, ir pridedu keista nuotrauka.
No comments:
Post a Comment