Nei saldainiuko, nei vyniuko

Viena savaitgali su draugais chilindami prie skanestu stalo su gerimukais rankose nusprendem susilazint, kas savaite nevartos alkoholio ir saldumynu. Skamba gan drastiskai, bet nera taip, kad mes priklausomi kokie, tiesiog nusprendem, kad per daznai suvalgai kokia bandele prie kavos, ar vyno prie skanaus maisto, ar alaus isejus i miesta. Ka daznai kartoji, tampa iprociais.

Kame esme: sumazint organizmo apkrova nereikalingom maisto medziagom ir jas pakeist vertingesne alternatyva.

Pastebejimai: Nuo mazens valgau daug saldumynu – iprotis, ko gero. Pirmoji puse savaites slinko ganetinai lengvai, bet po poros dienu pasiilgau kazko saldaus prie beskonio jogurto ir ypac po pietu ar vakarienes. Ta savaite buvau apsistojes kazkokiam viesbuty, ir pusryciai buvo nemokamai [all you can eat], tai tos bandeles normaliai akis draske. 

Ta savaite valgiau ypac daug vaisiu ir uogu, riesutu. O vakarais net nesinorejo su kolegom bendraut, nes ‘social drinks‘, kartais reiskia, kad tie gerimai yra vienintelis dalykas, leidziantis zmonem bendraut, o jei juos atimtum, nebebutu apie ka kalbet. Galiu kirst, kad kai kurie sita skaitantys yra sulauke pasiulymu ‘gal alaus?‘, o paskui kai nebeini gert alaus, su tuo zmogum kaip ir nutruksta rysys.

Isvados: Po tos savaites pasijutau kaip suo paleistas nuo grandines (sokolado atzvilgiu), bet nesinorejo is karto kimst jokio slamsto, o pagalvot, ko is tikruju noriu. Kadangi jutaus lengvas ir neapkrautas, pastebejau, kad alkoholis pagrinde yra socialinio bendravimo dalis, kas, ko gero, ir taip aisku. Fiziologiskai tu dalyku visai nereikejo, tiesiog yra per daug pagundu aplinkui, ‘social drinks‘, akcijos sokoladui ir tt- tiesiog reikia pasakyt ‘aciu, ne‘. Siaip smagi savaitele :).