Kas esi? Optimistai - pesimistai

Planuoji kelione is Vilniaus i Klaipeda ir tave draugai veza iki traukiniu stoties. Truputi uzsivelinai, todel pradejai siek tiek nerimaut, nes liko tik keletas minuciu iki traukinio isvykimo. Pesimistas masto: viiiiiskas, nespejom, nebeverta net vaziuot iki stoties, vis tiek reikes jau atgal vaziuot, kol dar bilietus nusipirksim, bus didele eile, dar kol perona susirasim... Mintys naturaliai kuria priezastis, kurios sukasi apie sufeilinima. Optimistas masto: varom, gal dar spesim! Jokiu priezasciu, pasiteisinimu, tiesiog galutinis tikslas.

Pesimistai kartais save vadina realistais, nes dedasi labai izvalgus ivertindami aplinkybes ir savo isvadom ir komentarais neva sutaupysiantys aplinkiniams...laiko, nervu, streso..? Vikipedija: “Pesimizmas plačiąja prasme yra įsitikinimas ar pasaulėžiūra, kad viskas yra blogai arba ateityje bus blogiau. Filosofijoje – tai teorijos, aiškinančios, kad gyvenimas neturi teigiamos reikšmės ar pasaulis yra blogas.” Optimistai - atvirksciai - stengiasi prisiversti ideti jegu ar siuo atveju pasiskubinti, sugalvoti alternatyva.

Realistai ir pesimistai itin susiaurina savo poziuri. Pavyzdziui traukinys galejo veluot i stoti, but atsauktas, galejo but pakeistas peronas, gal daug zmoniu stovejo eilej ilipt i traukini ir buvo galimybe but vienam is paskutiniu ilipanciu pries traukiniui uzdarant duris, gal prie bilietu kasos nebuvo eiles ir butu greit aptarnave, gal ties begiais tuo metu buvo pirmenybe praleist kita traukini, gal kazkas ruke vagone ir pareigunai turejo supakuot nusizengusi ir uzdelse isvykima, gal kazkas apalpo, kazkas nutiko su valdymo sistema, ant begiu stovejo arklys, pauksciu burys uzpuole palydove, ateiviai pagrobe masinista... 

Optimistai turi daugiau sansu atlikti ka nori. Svajotojams nebutina zinot KAIP kazka pasiekti, jei zino KA nori pasiekt. Auksciau pateiktas pavyzdys parodo, kad jei kazkas turi nutikt, nereiskia, kad tai nutiks (jei grafikas rodo tris autobusus, kurie jau turi but stotelej, tai, kaip nuotrauka iliuostruoja, greiciausiai nera nei vieno :D).

Idomu, kaip galima but realistu, jei ta realybe dar neivyko? Realistiskas poziuris turetu but naudojamas tik tuomet, kai ivykiai jau yra nutike, jei kazko nepavyko igyvendint optimisto akimis. Relisto galvoje iskart kurpiasi mintys su pasiteisinimais, o optimistas tiesiog nori igyventint savo troskima ir ‘kosmosas’ sudelioja aplinkybes taip, kad tai ivyktu, tereikia veikti. Ko gero daug kas yra patyres jausma, kai pazistamas zmogus yra susirades gera darba, kurio tikrai near vertas. Taip nutinka, kai uzsibrezi taikyt auksciau, nei sugebi. Geriau siekt auksciau ir jei nepavyks – atsidursi tarp vidutinioku, o jei save limituosi iki vidutinybes, tai gali atsidurt su prasciokais.

Darbo ieskojimas - labai tinkamas pavyzdys. Jei neatitinki tik vieno ar keliu darbo aprasymo reikalavimu, neissiunti CV, todel turi dideli stora NULI sansu gaut ta darba. Tuo paciu atveju jei issiunti CV, turi bent jau viena sansa (kad ir is 1000), kad pasiseks. Palyginus su realistais/pesimistais sis poziuris suteikia 100% daugiau galimybiu gaut ta darba. Su darbo paieskom labai verta save teigiamiau ivertint, nes kaip ir su traukinio istorija gali nutikt netiketu dalyku: gal is susnio zmoniu buvai labiausiai kvalifikuotas, gal imone nusprende priimti antra zmogu tai pozicijai, gal atsirado panasi role kitam imones padaliny… Taigi, mieli draugai, zvelkit placiai, nes pasaulis pilnas realistu, naudokimes proga : ))