Kodel labai retai ruosiames galimybems?

Darbo pokalbis - tai galimybe. Tai musu (kandidatu) ir imones bendromis jegomis, mintimis ir veiksmais sukurta galimybe: imonei - rasti tinkama zmogu, ir mums - rasti tinkamus zmones, kurie noretu su mumis dirbti. Nepaisant kandidatu skaiciaus, viskas priklauso nuo musu.

Kai 'uzsidirbau' nauja darba (ne 'gavau', nes idejau daug jegu, laiko ir darbo), viena mergina pasake 'kaip tau pasiseke!'. Is dalies gal ir pasiseke, bet kai pradejom snekuciuotis, supratau, kad jos poziuris visai kitoks. Internete buvau rades fraze, kuri, ko gero, ir skyre musu suvokima: 

Sekme nutinka tada, kai pasiruosimas susitinka galimybe.

Kitaip tariant, svajojam, galvojam, meldziam, isivaizduojam, isgyvenam, siunciam begales minciu KAZKUR, ir kadangi mintys kaip bumerangai, nezinom kada, nei kokiu pavidalu jos gris realybej. Todel, darbo pokalbio atzvilgiu, issiuntes milijona CV, turi but pasiruoses ir darbo pokalbiui. d'ah!

Aisku, kad kandidatu gali buti labai daug, todel pasiruosimas turetu but nepriekaistingas. Be to, dauguma skiria daug laiko (ir pinigu?) vizualiai prezentacijai: kostiumai, kaklaraisciai, batai, sukuosenos... 

Ir visa tai, kad pasiekti savo tiksla/ isnaudoti galimybe. Man idomu, kodel mes taip nesielgiam gyvenime? 

Kodel nebunam apsiskaite, susitvarke ir tokie 'tobuli' kaip per darbo pokalbi?

Pirma mintis tokia ne i tema, bet jei visi daug laiko skirtu formaliam ivaizdziui, kazkiek sovietiskai atrodytu: vaziuojant prie juros reiktu tvarkingai apsirengt marskinukus, einant I 'miesta' ar viesus renginius reiktu irgi issipuost su kantuotom kelnem ir tt. Nepaisant mano keisto sovietisku madu suvokimo... kodel mes nesiruosiam visiem kitiem ivykiam tiek, kiek mes ruosiames naujam darbui? Negi visa kita, ka mes darom yra maziau verta, nei tas darbas? 

Jei esam labai patenkinti VISKUO, ka dabar isgyvenam - puiku. Bet jei kazko truksta ar kankina rutina, tai kodel mes neidedam daug daug valandu pasiruosimui ir nauju galimybiu siekiui? Ar mes tiesiog neturim siekiu gyvenime? Ar norim tobulet, bet nezinom kokioj srity?

Jei niekam nesiruosiam, o tik gyvenam savo pasiekimais ir kasdieniais dziaugsmais, tai ka mes kuriam..? Juk viskas praeina ir amzinai to pacio diplomo/paaukstinimo/ivykio nesedesi apsikabines.

Nezinau kaip kiti, bet asmeniskai pastebejau, kad turedamas konkretu tiksla, ji pasiekiu itin greitai ir tiksliai zinau, kas bus, kai ji pasieksiu. Dabar, ko gero, tiesiog nejauciu to progreso, nes vis nenusprendziu, kokios veiklos tiksliai noriu imtis. Ko gero teks siek tiek ilgiau pasidziaugt kasdienem akimirkom ir toliau uzdavinet sau protingus klausimus, kad anksciau ar veliau mano kompiuteriukas suformuluotu labai konkretu tiksla. :) Ir tada prasides naujas issukis ir as busiu pasiruoses pasalunei progai uzklupus. Va taip. 

Ir pabaigai noreciau visiems palinket tiksliu tikslu :))

Numeciau 2 kg per tris dienas!

Del netaisyklingo maisto vartojimo [ir valios trukumo persivalgant] pilve guli nesuvirskintas maistas ir trukdo laisvai medziagu apykaitai. Pilnu pilvu eini miegot, o atsikeles vel valgai. Baime, kad nepavalgius nutiks kazkas blogo? Sia savaite meginau pasninkaut ir leist sistemai issivalyt ir pailset. Norejau iveikt savo 'vandens pasninko' dvieju dienu limita, bet nepavyko del itemptos darbo rutinos. Praeita karta geriau tik vandeni dvi dienas ir jutaus kuo puikiausiai, nes ta laika ilsejausi ne tik nuo maisto, bet ir nuo darbo.

Pasninkavimas gali but tiesiog atsiskyrimas ar pauze nuo kasdienybes ar maisto/zmoniu/minciu/veiksmu. Ko gero zinomas jausmas, kai kuri laika nevalgai kokio nors specifinio patiekalo, o paskui paragaves vel ivertini tikraji skoni ir buna taaaaip skanu! Mandarinai per ziemos sventes? Zemes riesutu chalva? Megiamiausi traskuciai? Man visi tinka :D

Zinau zmoniu, kurie sugeba nustot valgyt, kai buna sotus, kad ir kaip skanu butu, nevalgo jokio 'slamsto' ir tt. Kadangi mano dieta netobula, nusprendziau vel uzsiimt pasninku, kad 'resetint' sistema. Pamenu praeita syki pilvas susitrauke iki savo naturalaus dydzio ir vel atgavau komunikacija tarp smegenu ir savo kuno - galejau jaust stipru energijos antpludi nuo vaisiu ar makaronu, greit ateidavo sotumo signalas. Del nepilnai sukramtyto maisto gali issipusti pilvas, arba jei maisomi arbuzai/melionai su kokiu kitu maistu.

Pirmadienis:

07:00 kokteilis - bananu ir braskiu 100 cal
10:00 uzpilama sriuba (be makaronu) 50 cal
12:00 kokteilis - bananu ir slyvu 200 cal
16:00 uzpilama sriuba (be makaronu) 50 cal
19:00 trinta darzoviu sriuba 200 cal
20:00 kokteilis - bananu, melyniu, kakavos 200 cal
Daug vandens ir zalios arbatos, viska, netgi kokteilius, labai ilgai kramciau ir vakare skrandis siek tiek susitrauke.

Antradienis:

08:00 kokteilis - bananu ir persiku 100 cal
12:00 trinta darzoviu sriuba 200 cal
Apie 2-3 litrai vandens, bet jauciau pastovu troskuli. Keletas puodeliu zalios arbatos. Sotumo dar nejauciau, bet jauciau energijos sumazejima ir padidejusi spaudima. Vakare atlikau jogos stiliaus pratimu. Atsigulus miegot sirdies plakimo ritmas suletejo, jauciaus istroskes, bet ne alkanas. Liezuvis pasidenge kazkokiu sluoksniu.

Treciadienis:

09:00 Bananu ir braskiu kokteilis 200 cal
12:00 Bananu ir braskiu kokteilis 200 cal
15:00 25g Avizines koses 100 cal
45 minutes pestute iki darbo atrode tikras kosmaras. Visiskai neturejau jegu, jutau silpnuma keliuose, siek tiek skaudejo galva. Jutau keista savo kuno kvapa, bet sakoma, kad pasninkaujant tai normalu :D


Kadangi reikejo eit i darba, iskart pajutau kuno signala, kad jis nenori uzsiimti issivalymu darbo metu ir kad daugiausiai energijos bus isnaudojama organizmo veiklai, o ne popierizmui ir klaviaturos tarskinimui. Per tas kelias dienas numeciau 2 kg, bet tikiuos tie, kurie susirupine svoriu, supranta, kad tai visiskai nieko nereiskia. Tas svoris tiesiog parodo, kad sumazejo ieinancio maisto kiekis, kunas atsikrate kazkiek vandens ir isnaudojo savo raumenu/riebalu mases.

Kad ir buvo gaila nutraukt pasninka, jutaus gerai, skrandis buvo sugrizes iki savo naturalaus dydzio, vel jutau kiek tiksliai maisto mano kunas praso, o ne kiek 'as noriu'. Dar buvo idomu suvokt, kaip svarbu klausytis savo kuno, nes jis pats zino kaip save issigydyt ir susitvarkyt. Kai bus proga pailset nuo darbo, tikrai meginsiu pasninkaut ilgesni laiko tarpa, nes sakoma, kad pirmos trys dienos sunkiausios, o paskui uzplusta energija 'is oro' ir kunas kimba i darba, nesukeldamas alkio.

Visiskai nesidomejusiems apie vandens pasninkavima patariu pirma pasiskaitinet pries meginant, nes tikrai idomi patirtis :)

IRODYMAS, kad mintys pildosi!

Pakeliui is darbo nusipirkau loterijos bilieteli - toki senoviska, kur reikia nutrint paveiksliukus ir rast tris vienodas sumas, kad laimetum. Paziurekit, kokia laiminga boruzyte.

Pries perkant buvau isitikines, kad tai pinigu svaistymas, ir kad visiskai neverta sio bilietelio pirkt. Dar mintyse kartojau, kad galeciau tuos pinigus verciau kur nors investuot, ar bent naudingiau isleist. Jau einant namo vis kartojau mintyse "nieko nelaimesiu, nieko nelaimesiu, cia tikra nesamone"...

Stai irodymas, kad mintys pildosi :D Gyvenkim draugiskai, mastykim graziai ir grazios dienos :)

Kaip paklausi - taip ir atsakys.

Neseniai skaiciau Dr. Paul McKenna knyga 'change your life in seven days'. Rekomenduociau tiems, kurie nori kazka pakeist, bet nezino nuo ko pradet. Lengvai skaitoma, kupina pavyzdziu, knyga. Noriu pasidalint viena mintim apie klausimus, kuriuos nepastebedami uzduodame sau kiekviena diena.

Esam priprate bendraut su zmonem, mainytis idejom, juoktis, klausineti vieni kitu apie viens kito gyvenima. Deja daug zmoniu skiria mazai laiko isiklausyt i tai, kokie pokalbiai vyksta viduje.

Kai klausiam, 'kodel as negaliu to padaryti?', tai reiskia, kad: 1) tu kazka nori padaryti, ir 2) tu negali to padaryti. Kad atsakytu i sita klausima, tavo protas iesko visu priezasciu kodel tu negali to padaryti.

Galima panasiai paklausti saves 'kaip as galeciau tai padaryti paciu lengviausiu budu?'. Sio klausimo zodine sudetis parodo, kad: 1) tai imanoma, 2) yra keletas budu kaip tai padaryti, 3) tai galima padaryti lengvu budu. Tada protas naudoja si klausima kaip kompasa ieskant atsakymo.

Kokius klausimus uzduodi sau viduje - tokiu atsakymu ieskoti tave ir siuncia 'gyvenimas'. Jei randi atsakymus, bet jie netenkina - tiesiog pakeisk klausimus! Pavyzdziui, palyginkim keleta klausimu:

Kodel tai visada nutinka man?
Kodel saves nemegstu?
Kodel niekada nenumetu svorio?

Koks yra paprasciausias budas isspresti sia problema?
Kiek ir kokiu skirtingu budu galiu rasti siam norui igyvendinti?
Kaip as galiu greiciausiai nustoti daryti...?

Blogiausia, kai mes uzuot klause 'prastu' klausimu, tiesiog aklai skelbiam pasauliui, kad kazko negalim padaryt. 'As niekada nenumetu svorio; negaliu ten eit; neimanoma kad as buciau...'

Uzduodant klausimus reiktu klausti koks YRA geriausias budas kazkam...o ne koks GALETU BUTI... Zodziai formuojami mintyse, o mintys kuria. Nepamirskim, kad pries kazka igyvendinant realybeje, tai turejo but sukurta mintyse.

Smegenys sudaro 2 % visos kuno mases, bet sunaudoja 20 % gaunamos energijos. Panaudokim savo mazaji kompiuteriuka ir dziaukimes puikiais rezultatais, geru minciu visiems!

Dabarties ir ateities kurimo mintys

Sveiki.
Malonu, kad skaitot! Skaityti smagu.

Sivakar pagalvojau si ta idomaus. Zodziu, situacija:

Ketvirtadienis. Po darbo grizes galvojau apie sekancia diena ir nusprendziau po darbo eit atsigert kavos i kavine - atsvest penktadieni. Taip, toks mano laisvalaikis. Taigi susideliojau ir vieta, ir laika ir keleta galimu variantu. Nuspresta penktadieni eit kavos.

Po kiek laiko isejau vel kazkur ir eidamas namo 'skenavau' savo mintis. Mintys buvo apie tai, ar i darba galeciau eit ne su normaliais batais, o su tokiais laisvalaikiniais neisvaizdziais, galvojau ar ka sakytu, kaip atrodytu. Taip masciau, nes norejau kuo patogiau but apsirenges is karto po darbo :D Paskui masciau apie dar kazkoki epizoda is darbo, savo kolegas, kazkokius reikalus. Ir visa tai masciau ziuredamas 45 laipsniu kampu i kelia. Paskui zvilgtelejau toliau i prieki ir horizonte maciau keleta masinu, apsviesta gatve, pora medziu ir namus. Siaip eilinis miesto peizazas.

Kadangi akys buvo priprate ziuret daugiausiai zemyn, tas akiu pakelimas auksciau kazkaip nutrauke minciu seka ir pagalvojau: kodel as suku galva apie rytojaus nelabai reiksmingus reikalus, jei ir taip zinau, kad viskas, kas noriu, kad ryt nutiktu - nutiks? Jei kursiu ateiti, kuri ir taip jau sukurta mintyse, tai tiesiog svaistysiu laika. Uzuot galeciau mastyt apie kazka, ka noriu susikurt po metu, po dvieju ar desimties.


Pertraukelei pasidziaukime graziu balandzio portretu.

Turiu susikures vienu metu vizija ir 10 metu vizija - mazdaug 20 dalyku, ka noriu pasiekt. Taigi jei tas netiketas naturalias mintis pakeisciau svajodamas apie tai, kaip eisiu kazkada po 10 metu i kavine su populiariais ar itakingais zmonem, jei eiciau ne su normaliais batais, o su tokiais laisvalaikiniais neisvaizdziais, ar ka sakytu, kaip atrodytu - kurciau bent kiek vertingesnes mintis.

Siaip pastebejau, kad mazai besvajoju. Turiu ta savo sarasa su 20 dalyku ir jei sugebeciau dazniau pakoreaguot naturalias mintis, galeciau ta svajoniu sarasa padvigubint ar trigubint. Jei jum visa tai atrodo normalu, pabandykit paskenuot savo mintis ir paziuret, ar kuriat 'dabarti' ar ateiti :)

Laikas - vienintelis dalykas, kurio nenusipirksi. Geru minciu!